turlyti

turlyti
1 tur̃lyti, -ija, -ijo 1. intr. DŽ, NdŽ, Sv, Šmn, Tr, Kkl, Trgn snapu vandenyje, skystime naršyti (ppr. ieškant maisto), turkšti: Antys tur̃lija, t. y. varlių ieško po purvynus J. Antys ėmė turkšti, tur̃lyti BŽ163. Anies (ančiukai) pardien turlija ir turlija balelėj Sdk. Įtrupink ančiukam vandenin duonos, tegu sau tur̃lija Ds. Antys pradeda dėt, kai atšyla balos, kai yra kur tur̃lyt Ktk. Su žąsim ir antim maža bėdos: tur̃lija sau ir lesyt nereikia Sb. Žąsiukai tur̃lija baloj Vdš. Kartais žąsiukams beturlijant [kumeldėlės] į nosį įlenda Vaižg. | Arklys turlija (lovyje graibo tinkamesnius gabalėlius) E(Pl). | refl. NdŽ, DŽ1, Ds, Plš, Lel: [Žąsys] po šitą duobę tur̃lijas tur̃lijas, palesa ir vėl vandenin Kp. Antės baloj tur̃lijas Mlt. Žąsiukai par visą vasarą turlijas po balą Dbk. ║ tr. skystį, masę neršti ieškant maisto: Žąsys tur̃lija an atšlaimo vandenį Dbk. 2. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Dbk šnek. pliuškenti, taškyti vandenį (ppr. žaidžiant, maudantis, prausiantis): Basi, nuogi, pašalę maudos anie (vaikai), tur̃lija – ir nė vienas nemirė Pnm. Turlija kaip žąsiokas po balą Blnk. Gana čia jum tur̃lyt, ar neisit prie darbo! Ut. | refl. Vžns, Svn: Greičiau prauskis, nesitur̃lyk! DŽ. Motriškos pirtė[je] ilgai tur̃lijas Krš. Ko čia tur̃lijies nuo ryto, gali peršalt Rk. Pripyliau geldą [v]andenio ir padėjau pašaly vaikam tur̃lytis Dkk. Tur̃lijas [vaikai ežere] kaip žąsys baloj Mlt. Ką čia turlijies kaip ančiokas Skp. Vaikai tur̃lijas, geldą vandens prisipylę – šlapi visi Pnd. Turlijas kaip antys paversmy Jž. Visi leka [į Palangą] tur̃lyties, kiek ten ligų suneša! Krš. | Tur̃lykis i tur̃lykis su tuo vandeniu [daug skalbdama] Sk. 3. tr. Ser, NdŽ šnek. drumsti, teršti: Pamesk tur̃lytie versmę! Ktk. Nei karvės geria, tik vandenį tur̃lija Ds. 4. tr., intr. Tr, Trgn, Ant, Rš šnek. pilstyti, makaluoti, pliurnyti (valgant ar geriant): Ana turlija, t. y. pilsto alų J. Netur̃lyk pieno! Jž. Netur̃lyk! Valgyk kaip žmogus! Ds. Ko čia tur̃liji po visą bliūdą?! Užp. Inpilk vaikam atskirai bliūdelin, tegul sau tur̃lija Skdt. 5. tr. ėsti, turkti: Tur̃lija burokus vabalas Dglš. 6. tr. NdŽ, Kair, Rk šnek. gaištant prastai plauti, skalbti, mazgoti: Ką tu ten tur̃liji? DŽ1. Ana kožnadien tur̃lija ir tur̃lija kokiuos ryzus Vžns. Įsipilk šilto [vandens], ką čia tur̃liji šaltan Pnd. Gana jau tau tur̃lyt, leisk ir man burną apsipraust Č. | refl. Tlž: Tur̃lijasi su skalbiniais DŽ. 7. tr. lėtai, nesparčiai ką dirbti, knyburiuoti: Gana tau tur̃lyt, matos, kad nieko gero neišeis Slk. | refl.: Anas tur̃lijas visą laiką dirvoj Dgl. 8. intr. Š pamažu slinkti, judėti. \ turlyti; įturlyti; išturlyti; nuturlyti; paturlyti; praturlyti; priturlyti; suturlyti; užturlyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • turlyti — 2 turlyti, ija, ijo žr. turkti 1: E dabar turkliukas turlija, gal ką in vakarą Ign …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • turlyti — tur̃lyti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • turlijimas — tur̃lijimas sm. (1) DŽ, tur̃lijimos ind. 1. refl. → 1 turlyti 2 (refl.): Kiek tų žmonių [Palangoje], kas par tur̃lijimos! Krš. 2. → 1 turlyti 4: Šitoks tur̃lijimas kiaulių – tai kada gi ir supenėsi Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • turlinti — tur̃linti ( yti), ina, ino DŽ, NdŽ žr. 1 turlyti: 1. Dabar antys gali ir po kūdrą tur̃lint Ut. | refl.: E, [v]andenio paukštis, kur pamatė balelę – žiūrėk, jau ir tur̃linas Ds. 2. refl. Kai antis tur̃linas ir tur̃linas Vl. Ką tu čia tiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burblyti — bur̃blyti, ija, ijo žr. burblenti: 1. Ką tu bur̃bliji, nė suprast negalima Gdr. Eik gult nebur̃blijęs Ml. 2. Bur̃blyk bur̃blyk, pakol susgriebsi Ktk. Kad gausi blogą bobą, tai ana tau bur̃blys ir bur̃blys Rš. 3. intr. turlyti: Ši karvė nenori… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burkšliuotis — bùrkšliuotis, iuojasi, iavosi nešvariai valgyti, taškyti, žlepsėti, turlyti (apie žmogų ar gyvulį): Vaikas atsisėdo su šaukštu ir ėmė bùrkšliuotis Pln. Kiaulė mažai dabar ėda, tik bùrkšliuojas po lovį Pln …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burlyti — bur̃lyti, ija, ijo intr., tr. burbuliuoti, įkišus snukį, purlyti, turlyti: Įpiliu vandenio, užbarstau miltų, arkliai kad bur̃lija, tai bur̃lija Ėr. Karvė įkiša galvą į gėralą ir bur̃lija, o negeria Ssk. Paršiukas lovỹ bur̃lija Skp. | Paršas, kad …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išturlyti — 1 ištur̃lyti 1. tr. sudrumsti, užteršti (ppr. vandenį): Ištur̃lytas vanduo Š, KŽ. Šitą vandenį antys išturlijo An. Suklupo visi trys varlių išturlytą vandenį lakti rš. 2. tr. An, Ob, Dgl šnek. išpilstyti, išmakaluoti, išpliurnyti (valgant ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liurlotis — liur̃lotis, ojasi, ojosi 1. braidyti, taškytis po vandenį: Prilijo pelkę, vaikai ir liur̃lojas KlvrŽ. 2. turkšti, turlyti: Antys kiauras dienas laidare liur̃lojas KlvrŽ. 3. prk. ką nors prastai dirbti, terliotis: Ko čia liurlojys, kaip miego… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuturlyti — 1 nutur̃lyti tr. šnek. prastai nuprausti, numaudyti: Koks gi te prausimas – nutur̃lijo vaiką, ir tiek Sb. | refl.: Per pusdienį labai karšta, gal eisim nusitur̃lyt upelėn Žb. turlyti; įturlyti; išturlyti; nuturlyti; paturlyti; praturlyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”